Vicenza. Sekmadienis. Vasara. Taip. Karšta. Traukiniui iš Veronos sustojus pirmame perone, stovime ant akmeninių grindų su per tris savaites nugyventais daiktais. Patekom atsitiktinai, Veronos traukinių stotyje 10:43, per mano neatidumą įsigiję bilietus į Vicenzą, vietoj Venecijos.
Ieškojome ko nors panašaus į miesto planą, kas padėtų bent truputi susiorientuoti kurioje pusėje miestas. Stoties perone vos durų pločio ir ilgoje lyg koridorius patalpoje, pastebėjome ant sienos įrėmintą renesancišką žemėlapį su10 Palladio vilų.
Kuprines palikom apšepusiam įdegusiam vyrui bagažo skyriuje , kuris, matėsi, mėgsta papoštauti terotizmo tema:
- Uh. Is it a bomb? hehe
Apsidairėm aplink. Pastebėję ant aukštos kalvos vieną iš beveik identiškų Andrea Vilų patraukėme tiesiai į sekmadienio pietų išretintą miestą.
Iš stoties veda ilga ir plati alėja, dešinėje ir kairėje - didelis parkas, kur vos vienas-kitas išvedęs šunį ir/arba išėjęs pasivaikščioti su dukra tėvas.

iš pernai metų keliones po Italiją

I thought i'll make a report from my three-weeks journey in italy.
but... let the images talk instead.



( city by city ) to be continued...

Things doesnt seem as they are...



( Read more... )

Skaitant seminaro programa pagooglinu viena kita miesta i kuri reiks važiuoti.

This is a very unique House, built in XVII Century, just in front of the National Museum.
It's an interesting sample of historical-phantastic architecture, where they have used fragments as stones.
This picture is original from a dagherrotype dated about 1848.
Now most of pieces have then been taken away, into the Museum mainly.