Kiolnas [JB]
Sapnavau, kad traukiny prie manęs prieina čigonė ir sako:
Tu važiuoji į miestą, bet išlipsi ne toje stotye. Taves nepriims nakvoti, tačiau miestas bus draugiškas. Johnas Lennonas gatvėje gitara gros "nowhere man". Sutiksi du juodaodžius; vienas pavaišins kava, kitas - žole. Girta porelė patars kur galėsi sušilti. Amerikietis nurodys kelią pas vaišingą moterį, ten kabės arklio galva. Ryte sutiksi žmogų, kurį senokai pažysti... Dar matau meškiną nešanti krepšelyje rožes, paauglį, norintį tapti porno žvaigžde ir moterį - kunigę, kuri yra to berniuko tėvas.

Net jei bučiau žinojęs, kas manęs laukia Kiolne, nebūčiau patikėjęs.

Išlipom ne toje stotyje, bet tas tik į gerą.









Antraip nebūtume pamatę kitos upės pusės.



Šeštadienio popietė. Gatvės pilnos mašinų. Traukinių stotis, Liudwigo musiejus ir katedra sudaro vieną ansamblį. Tai centras, kur viešoji erdvė dinamiška. Trumpi flash-mobai sukuria centrus. Viename vaikinukai pasistatę boomboxus šoka brake'ą, šalia mimai, rodo grimasas grojant "Amelie" soundtrackui. Už poros metrų laikinas pacifistų stendas skelbiantis solidarumą su Hirosimos ir Nagasakio aukų artimaisiais.




















Toliau - pagrindinė gatvė šopingui. Merginos atsisikiria, jų tikslas - 3 iš eilės H&M parduotuvės, mes su Vygiu pasukam į šoną nuo minios..




Vel susitinkam, pavalgom ir traukiam į hostelį. Traukiam zig-zagu, mat noras buvo aptikti recordshopą.





Recordshopas tik Hip Hoperiams. Nerandam nieko gero.


Hostelyje mergina mums siųlo keturis vienviečius penkiem asmenim po 35 eurus. Bandėme derėtis, bet viskas veltui. Net šypsenos ir mirktelėjimai nepadėjo. Kagi - planas toks - praleisti naktį Kiolne po atviru dangum. Sukam į dar nežinomus kvartalus, kuo toliau nuo centro.









Sunku priprasti eiti ne per dviračių takus.






Kiolno vitrinos






Čia neonaciai palieka savo antrininkus, saugoti vokiško mentaliteto.




Nuėję pakankamai toli nusprendžiam pasukti atgal stoties link. pakeliui stabtelim dideliam puodeliui stiprios kavos Starbuckse. Mus aptarnauja šypsenos iš veido nepaleidžiantis juodaodis ir jo kolega gėjus. Dėl pas gėjų užėjusio draugo (juos einančius kartu galite pamatyti nuotraukoje) tenka luktelti 10 minučių, už tai mes gaunam po kuponą nemokamos kavos.





Nuo kavos išdygsta sparnai ir vėl einam toliau. Pakeliui patiriu stiprų DeJaVu. OMG. Juk tai Johnas Lenonas. Jis groja "Nowhere man".



Galiausiai pasiekiam Stotį. Ten veiksmas persikėlė prie Liugwigo Muziejaus. Buriuojasi žmonės. "Gal kas vyksta?" -pasiteraujam. O taip. 22:00 ant stogo rodys kiną. Įėjimas 4 Eurai. Laiko lieka tik pasivaikščiojimui aplink. Spėjam nusifotografuoti su medved'u, laikančiu krepšelyje rožes. Išgeriam po alaus; mat po nepasisekusių derybų hostelyje - sekanti stotelė buvo supermarketas. Užsipirkom visai nakčiai.
Kinas prasideda.
Transamerica. Apie Vaikiną, svajojantį tapti porno žvaigžde ir Moterį-kunigę, kuri yra jo tėvas. Šiaip, kino ant stogo programa skirta gender temai.
Iš kuprinės traukiam vyną, vyšnių pyragą, stebimės Kiolno panorama...





Po kino prisėdam parūkyt. Vel pilni jėgų traukiam toliau nuo centro. Vidurnaktis ir oras šala, tad reikia galvoti apie šiltesnę vietelę.







Kuo toliau nuo centro, tuo mažiau vilties kažką surasti.
3:00 Alus baigias. Akys merkias, o kojos lūžta. Jau galvojom gulsim ant betono ir dėsim galvą ant bordiūro. Tik aš nepasidaviau.
"Čia kažkur netoli turi buti jaukus klubas. Užuodžiu" Pribėgu prie namo duris rakinančios porelės. Jie man priminė Bon Jovi klipą "Alvays", kai pora gryžta iš tūso. "Is there any party around?" klausiu. "Oh yea- 200 meters that way." Pakeliu kolegas paskutiniams metrams. Ir mes einam tamsia gatve, dairomės, nieko aplink nėra.. tik staiga - jazzo garsai iš už kampo. Užsuku, atidarau duris - "Wualia! wolcome welcome..." Take a seat please" Whisky, brandy?"
Pradžiai užsisakom alaus. Mums čia patinka. Šilta, lengvas jazzas. Groja Chet Baker ir panašūs wibes'ai.
Kai iš gatvės patenki į šiltą patalpą - kūnas tarsi pakyla nuo žemės. (jei kam pažystamas namų jausmas, tai būtent toks jausmas mus užvaldė). Cris'as (toks baro šeimininko vardas) yra netipiškas amerikietis; iki pat galo rodo dėmesį kiekvienam lankytojui. Pabaigę alų užsisakom kažko stipresnio. Crisas merginom ipila ispaniško brendžio su jaučio siluetu ant etiketės (labai geras brendis). Vyrams -viskio. Sedim, tylim pakėlę lūpų kampučius ir nuleidė apsunkusius akių vokus. Taip nesinorėjo iš ten.
"ok kids, time to go home, bar is closed" - pasigirsta Criso balsas.
"C'mon man, we have no home. Would you mind if we stay till the end?"
Visi išeina. ir suprantame, kad reikia kilti, eiti toliau į nežinią.
"Whait the min, kids" zengiancius pro slenksti sustabdo Crisas. "There is a bar, not far a way from here."
Ir jis mums tušinuku nupaišo planelį kur eiti. Zinome - ten musu laukia sena moteris Rita, gera Criso draugė, pas ją gausime užkasti.

Ir tikrai - skylė kaip turi būt. Lankytojai - taksistai ir prostitutės. Groja senas vokiškas popsas. Senutė sukasi it vijurkas, Užsisakom, kas kiaušinienės, kas guliašo, arbatos. Pavalgius dar labiau apsunkstam.



5:00 Išeinam iš baro be orientacijos. Atrodė, nieko daugiau neverta tiketis. Atrodė, viskas, kas galėjo įvykti šiame mieste - jau įvyko. Ir tai atrodė lyg sapnas.

Švinta. Traukiam stoties link, nors tiksliai nežinom kur ta stotis. Tiesiog einam kylančios saulės link. Kaip zombiai. Pro šali einantis negriukas klausia praeivių gal kas turi popieriukų jointui. Automatiškai atsakiau kad nėra. Tačiau po poros sekundžių įsijungė autopilotas ir paspartinęs žingsnį pasivijau.
"I have papers. You have something to smoke?"
"Yea man. sure. lets find a place and smoke."
abu apsidžiaugėm. :)
Sedom ant šaligatvio, susisukom. Parūkėm. Taip paleido, kad daughiau nieko nesinorėjo.
Besukant, Davidas papasakojo savo istoriją. Jo tevai iš Kenijos. Jis gimė ir užaugo Kiolne. Kvietė mus pas save į vakarėlį kitą dieną. Sunku paskyti "ne", kai suki jointa is jo žolės. Apsikeitėm numeriais.
"David, if you read this post now. be sure, we'll come to you. 100 percent"
Jis dar įbėrė žiupsnelį ant kelionės.

Taigi. toliau buvo maršrutas "Insomnia-amnesia"

lost in Cologne.:)









Šiap ne taip pasiekiam stoy.
Lužam tiesiog ant grindų, netoli locker'ių. Sapne sugrįžtya čigonė. Viskas ką ji sakė buvo tiesa. Tikk kas tas senai pažystamas žmogus???
7:00 - pažadina operatorės balsas. Stotis pradeda darbą.

Su Ieva einam kavos ir bilietų.

Mano akys užliūna už vieno žmogaus.

sušunku - "Vika? ar mano akys nemeluoja?"
Sulaukiu tokio paties klausiannčio atsakymo. :)
Ir iš tiesų - tuščioje stotyje matau pažystamą žmogų, palivalka!
Apkabinu, kaip nežinia ką. Viskas lyg sapne. Nusiperkam kavos. Išeinam parūkyt. Šnekam beleką su palivalkos bendražygiu, rūkom. Vis netikiu kad miestas iki pat galo pateikia staigmenų.
tada nueinam į bilietų kasas. Perkasm bilietą į Hamburgą. Tai šansas bent truputi pamiegoti. pardavėja praneša - už 5 minučių išvažiuoja traukinys. Greitai pažadinam kolegas. Jie automatiškai sdeka paskui. Stebuklingi lokeriai - bagažą gali deti bet kur ir bet kur gali pasiimti. Šis stebuklas nepaklusta architektų logikai ir tik nuostaba mus lydi.
Dar speju atsisveikinti su Vika, stovinčia sekančios nuotraukos viduryje.



Žaibiškai pakylam link vagonų, 2-as kelias. O asmuo laikantis bilietą dar dvejoja. Stovime traukinyje ir matome, kaip pasimetusi Ieva klausia- "Ar tikrai?"
-Tikrai, tirai!" - atsakome. ir durim užsidarant prigriebiam ją.

Sekamti istorija Hamburgas.